Pasaka

Užmerkiu akis ir saulę regiu

Per nugarą tau nubėga lietus

Tu jo neklausyk, jis kalba niekus

Medžiai priglaus ir dainą niūniuos

Kol vėjas tave į skruostą bučiuos

Jei tik reikės, tu jam pasiguosk

Tik pažadėk, kad nesustosi eit

Aš tau dainuosiu, kol naktis praeis

Sustok akimirką, jei pavargai

Vis tiek neužsibūsim amžinai

Tau paseksiu pasaką, a-a, a-a

Vieną kartą kažkada, a-a, a-a

Kai viskas buvo paprasta, radom, kas nepaprasta

Tau paseksiu pasaką

Miegok ramiai

Kojas basas semia vanduo

Kviečia tave eiti su juo

Tu jo neklausyk, grįžkim namo

Muša naktis dvyliką jau

Gęsta ugnis ir daros vėsiau

Jeigu reikės, gali prisiglaust

Tik pažadėk, kad nesustosi eit

Aš tau dainuosiu, kol naktis praeis

Sustok akimirką, jei pavargai

Vis tiek neužsibūsim amžinai

Tau paseksiu pasaką, a-a, a-a

Vieną kartą kažkada, a-a, a-a

Kai viskas buvo paprasta, radom, kas nepaprasta

Tau paseksiu pasaką

Miegok ramiai

Tau paseksiu pasaką, a-a, a-a

Vieną kartą kažkada, a-a, a-a

Kai viskas buvo paprasta, radom, kas nepaprasta

Tau paseksiu pasaką

Miegok ramiai