Tu

Tu

Tu

Tu

Tu

Nesakyk, kad tu nežinai, kodėl

Nesakyk, kad tu pamiršai ir vėl

Ar dangus pravirks, kai ateis ruduo?

Ar skaudės labai, kai nebus su kuo?

Pasitiks rytus vėstančia kava

Šokt virtuvėj su marga suknele

Nesakyk, kad tu nežinai tikrai

Kai ruduo ateis, ar skaudės labai

Tu, tu

Tai buvai tu, tu

Kai slėpiaus, radai mane

Stovint ryto lietuje

Tu, tu

Pamiršai tu, tu

Kai ruduo ateis vėlai

Ar tada skaudės labai?

Tu

Tu

Tu

Tu

Nesakyk, kad tu nieko nebijai

Nesakyk, kad niekad nemelavai

Tik šviesoms užgesus vėl bus tylu

Apsiklosiu baltu, puriu sniegu

Pasislėpsiu vėl ryto lietuje

Kantriai lauksiu, kol rasi tu mane

Nesakyk, kad tu nežinai tikrai

Kai ruduo ateis, ar skaudės labai

Tu, tu

Tai buvai tu, tu

Kai slėpiaus, radai mane

Stovint ryto lietuje

Tu, tu

Pamiršai tu, tu

Kai ruduo ateis vėlai

Ar tada skaudės labai?

Aš ir tu nežinom visai

Kur būsim, su kuo

Ateis kai ruduo

Ar vėl bėgsim basi

Ir kopsim kalnais

Kaip du tūkstantais

Tu, tu

Tai buvai tu, tu

Kai slėpiaus, radai mane

Stovint ryto lietuje

Tu, tu

Pamiršai tu, tu

Kai ruduo ateis vėlai

Ar tada skaudės labai?