Pasaulis

Kaip pasikeitė laikai Kai buvome vaikai Sąžinė vis griaužia Liko tiktais pelenai Laikas vis dar bėga liko tavo pėdsakai Aš klausausi tavo žodžio viska ką sakai Bet pasaulis vis dar sukasi Duobė sau užsikasi Duoki man ilsėtis ramybėje Ko tu taip bijai jai jai ja ja Tu esi man viskas, tu kaip mano dovana Be tavęs aš nebūčiau ir diena man nešviesa Aš nebesuprantu kas esi ir kas tu Bet pasaulis vis dar sukasi Kodėl tu duobė iškasi Pabuk gi tu gi ramus Išlaikyk tu artimus Gi širdis tavo vis plaka Tu pabuk gi kantrus Tu turi tėvus, didelius namus Argi tu toks savanaudis tu nevertini ką turi Žmogau kai man buvo metai tiktais keturi Tėvas man nebuvo tėvas teismas mentai naktys dienos Teismas mentai naktys dienos Kiekviena diena naujienos Nežinai ar geros lievos Nežinai ar tu išliksi Nežinai ar tu numirsi Susikursi susipisi Ar tu kažkas būsi Ar tu ką pasieksi Ar norą savo tu pasieksi Nuo vaikystės ar pasieksi Viska ką svajojai Viska ką panorai Nieko nežinosi Laikas atsakys Bet pasaulis vis dar sukasi Duobė sau užsikasi Duoki man ilsėtis ramybėje Ko tu taip bijai jai jai ja ja Tu esi man viskas, tu kaip mano dovana Be tavęs aš nebūčiau ir diena man nešviesa Aš nebesuprantu kas esi ir kas tu Bet pasaulis vis dar sukasi Kodėl tu duobė iškasi Pabuk gi tu gi ramus Išlaikyk tu artimus Gi širdis tavo vis plaka Tu pabuk gi kantrus Tu turi tėvus, didelius namus Argi tu toks savanaudis tu nevertini ką turi Žmogau kai man buvo metai tiktais keturi Tėvas man nebuvo tėvas teismas mentai naktys dienos